perkalti — pérkalti vksm. Pérkalė vi̇̀nį per leñtą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkalti — 1 apkalti, àpkala, àpkalė (apkãlo) tr. 1. prk. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu SD56. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj Ds. Apkala vaikas berną, ir tiek Dgl. 2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalti — 1 atkalti, àtkala, àtkalė (atkãlo) tr. 1. atmušti: Atkalk duris, langenyčias! Slm. Atkėlė vartus, atkalė kuolus, priėmė nakvynėlėn TDrIV43(Vlk). Tai vaikas plaktuku atkalė [durų skląstį] Klvr. | prk.: Tokiam kavalieriui verta dar snukį atkalti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalti — 1 iškalti, ìškala, ìškalė (iškãlo) tr. 1. išmušti, išvaryti kalant: Išmušu, iškalu vinį SD408. Iškalk virbalus iš balžienų ekėčių J. 2. prk. mechaniškai išmokti: Rytdienai šitų pamokų iškalt negalėsiu Ds. Jis labai negabus: kiekvieną lekciją… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalti — 1 kalti, kãla, kãlė (kãlo) K, Š; R, M 1. tr., intr. kūju mušti, mušant varyti, smeigti: Kurpius kala, kausto čebatą BsPIII14. Kãlo kylius, nukėlė šėpo apačią, ir tik tuokart atdarė KlvrŽ. Čia kalk, čia nelenda Šll. Čia puspadžiai ne kalti, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiauriklis — kiaurìklis sm. (2) ilgas storas kaltas didelėms skylėms kalti: Prastu kaltu čia nieko nepadarysi, tokiai lentai perkalti reikia kiaurìklio Plš. Paim(k) kiaurìklį, padarysme grumštę Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language
nukalti — 1 nukalti, nùkala, nùkalė (nukãlo) tr. 1. numušti, nudaužti; nuvaryti: Nekišk rankų po plaktuku, bo nagus nukalsiu Ėr. Nukãlo, ir ką tu padarysi Ds. Tai jau tavo nagai nerimsta, nukalsiu, tai nurims Ln. | Lankai buvo nukaltì nuo girnų Ėr. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabėgė — pãbėgė sf. (1) 1. žr. pabėga 4: Rogių pãbėgės nudilo, reikia prikalti naujas NdŽ. 2. pasaga: Arkliui reikia pãbėgę perkalti, jau klabčioja NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalti — 1 pakalti, pàkala, pàkalė (pakãlo) 1. tr. pamušti: Pakalk šaknį obelies su kaltu: be kalto negal prieiti pri sergančios šaknies Šts. | Pakalk biškį tvirčiau pakalėlį J. 2. tr. iš apačios prikalti: Kad ne šventa diena, tai jau būčiau pakalęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
parkalti — 1 parkalti, par̃kala, par̃kalė 1. tr. parbaigti, nuvaryti, nukamuoti: Arkliai nuo darbų parkalti Gs. | refl.: Tep parsikãlęs, kad vos pasivelka Šn. Į rudenį tai aš su tais darbais parsìkaliau, kad jau Gs. 2. intr. pareiti, parplūkti: Tai juokas … Dictionary of the Lithuanian Language
